makt

màkt interj., mãkt, mákt 1. gurkt: Màkt ir išgėrė J. Tik įpila stiklelį, tas màkt ir išgeria Gs. Kaip šuva muilą màkt ir prarijo Pc. Màkt, ir vilkas prarijo senelį (ps.) Skr. 2. kaukšt, trinkt: Staiga kažkas pasišokėdamas jam kumščiu – makt, makt! – per sprandą B.Sruog. Màkt į akių tarpą – mun ir akys apžilbsta Pln. 3. kyšt; durst: Mãkt ligi kaklių nuo lentos į linmarką Grž. Mákt į vandenį ranką KlvrŽ. Katilą su koše mákt į tarankį, šiaudų ir spalių pridėtą, kad košė neužšaltų lauke Šts. | Ana greitai grūšnes makt i užsikišo už krūtinės Žg. Rytą sužinojo ponas, kas buvo naktį – ir mums su broliu po grivinę makt, makt MTtIV135. | Jautis mákt pamovė arklį ant ragų Mc. Mákt į lydeką su perštike Dr. | Pajema už šaknelę daigą, mákt įdura, i pasvadinta Gršl. Tris bulves iš karto gerklėn makt ir prarijo Ds. 4. žirgt, kinkt: Vienas mákt, mákt (eina dideliais žingsniais), antras tripi, tripi (mažais žingsneliais) KlvrŽ. Tik kumelė iš vieškelio avižosna mãkt, mãkt Vdšk. Màkt, màkt ir nuėjo Ds. Mum čia pat: ko prireikė – makt į miestelį Pkr. Ji tik màkt per duris Vlk. Aš màkt koją pirmyn (pašauktas išėjau iš rikiuotės) Srv. 5. šliūkšt: Mákt antvertęs vandens viedrą Šts. 6. blakt, klakt: Màkt ir atsisėdo Škn. Eina, eina – màkt i sustoja [radijas] Gs. 7. kartojant nusakomas varlių kvaksėjimas: Bus šalčio – varlės maksi: màkt, màkt… Ds.